Kuo tu geresnė – tuo mažiau tave myli?

Mergaitėms nuo mažens dažnai sakoma:
„Būk gera.“
„Neprieštarauk.“
„Mandagumas puošia.“
„Būk supratinga.“

Ir jos išmoksta būti patogios.
Jos užgniaužia pyktį, kad nieko neįskaudintų.
Jos nuspėja kitų norus, kad išvengtų konfliktų.
Jos tyliai atsisako savo svajonių, kad kiti galėtų įgyvendinti savas.

Tos mergaitės užauga į moteris, kurios santykiuose tampa tobula partnere: rūpestinga, atlaidi, pasiruošusi padaryti viską, kad tik kitam būtų gerai.

Paradoksas, kurio niekas nepasako

Kuo labiau tu stengiesi būti „gera“, tuo labiau partneris… praranda susidomėjimą.

Kodėl?
Nes santykiai be ribų tampa patogūs, bet nuobodūs.
Kai vyrui nereikia dėl tavęs stengtis, jis nebejaučia įtampos, kuri kuria trauką.
Kai jis žino, kad visada nusileisi, jo pasąmonė siunčia signalą:
„Aš jau laimėjau. Nebereikia kovoti, siekti, domėtis.“

Ir tada, vieną dieną, jis pasako žodžius, kurie pramuša širdį:
„Tu man per gera.“

Išvertus į tikrą kalbą, tai reiškia:
„Aš praradau aistrą moteriai, kuri prarado save dėl manęs.“

Tikroji meilės energija

Meilė neužgimsta iš nuolankumo ir patogumo.
Ji kyla iš gyvos, kvėpuojančios energijos tarp dviejų lygiaverčių žmonių.

Ji gyva, kai tu:

• sakai „taip“ savo svajonėms,

• nebijai pasakyti „ne“,

• neatsisakai savo „aš“ tam, kad patiktum,

• žinai, kad gali mylėti ir kartu reikalauti pagarbos.

Būk švelni, bet nepatogi

• Būk švelni, bet su ašimi.

• Būk mylinti, bet su ribomis.

• Būk savimi, net tada, kai bijai, kad tave paliks.

Nes vienintelis žmogus, kurio negali prarasti, esi tu pati.

Ir paradoksas yra tas, kad būtent tokia – gyva, autentiška, pilna savęs – moteris tampa tuo magnetu, kurio neįmanoma pamiršti.