Kai bijai būti savimi – prasideda gyvenimas, kuris niekada netampa tavo

Ar pažįsti tą jausmą, kai esi kambaryje pilname žmonių… bet atrodo, kad nė vienas nemato tikrosios tavęs? Kai šypsaisi, nors viduje norisi rėkti. Kai pritinki, kai prisitaikai, kai vėl ir vėl sakai „taip“, kai širdyje klykia „ne“.

Ši būsena – ne silpnumas. Ji – išgyvenimo taktika, kurią išmokome vaikystėje, kai buvome per mažos, kad būtume girdimos.

🌿 Bet bėda ta, kad ši taktika užauga kartu su mumis ir… pavagia mūsų autentiškumą. Mes tampame tobulai išmokusios kaip reikia, bet pamiršusios ką jaučiame.

🌘 Kas nutinka, kai nuolat slopini tikrąją save?

• Tu pradedi abejoti savo norais.

• Tavo sprendimai tampa priklausomi nuo kitų nuomonės.

• Į tavo gyvenimą ateina netikri žmonės, netikri ryšiai ir darbas, kuris nekuria gyvybės.

• Galiausiai – imi jausti: gyvenu, bet ne tą gyvenimą.

✨ Atpažinti šį tašką – tai jau drąsa

Kai moteris pradeda atpažinti, kad bijo būti savimi, ji žengia pirmą žingsnį į tikrą atgimimą.

Nebereikia visko sugriauti per vieną naktį. Užtenka vieno nedidelio „ne“ ten, kur visada sakydavai „taip“. Vienos valandos tylos, kai visada stengdavaisi užpildyti erdvę. Vieno tikro pasirinkimo – iš vidaus, o ne iš baimės.

🌹 „Autentiškumas nėra tikslas. Tai kelias, kuriuo vaikštai basomis.“

Tikra tu – tai ne „ideali“ tu. Tai ta, kuri drįsta nežinoti, abejoja, bet renkasi save vis tiek.

💎 O jei pasakytum šiandien:

„Aš nebekompensuosiu savo vertės tobulumu. Aš tiesiog būsiu.“

🔮 Tavo transformacinis kelias neprasideda nuo žinojimo – jis prasideda nuo išdrįsimo jausti.

🌸 Jei šis tekstas tave palietė – galbūt atėjo laikas tavo pirmai žinutei man. Čia tavo kelias gali prasidėti iš naujo.