Aš viską turiu… bet kodėl jaučiu tuštumą?

Atrodo, viskas savo vietose: santykiai – neblogi, darbas – stabilus, gyvenimo sąlygos – geros. Iš šono atrodai „sėkminga moteris“. Bet viduje – tarsi skylė. Tuštuma, kurios niekas neužpildo. Net ir geros knygos, pokalbiai ar kelionės nebeduoda to, ką anksčiau galėjai vadinti pilnatve.

🌿 Ir tada pradedi galvoti… „Kas su manimi ne taip? Kodėl nesidžiaugiu tuo, ką turiu?“
Bet klausimas turėtų skambėti kitaip:
„Ar tikrai tai, ką turiu, yra tai, ko iš tiesų trokštu?“

🕊️ Tikra vidinė pilnatvė negyvena išoriniame komforte. Ji gimsta iš autentiškumo.

• Kai dirbi darbą, kuris atliepia tavo sielos kvietimą.

• Kai esi šalia žmonių, kurie mato tave tikrą – ne patogią.

• Kai kasdienybė atneša jausmą: „gyvenu ne šiaip sau – aš KURIU.“

🔥 O tu… ar dar kūri? Ar tik atlieki?

Daugelis moterų, kurios ateina pas mane į analizę, pasakoja apie tą pačią būseną – turėti viską, bet jaustis praradusia save.

Tai ne depresija. Tai – dvasinis alkis.
Alkis prasmės.
Alkis būti gyvai – ne tik funkcionaliai.

💫 Ką gali padaryti šiandien?

• Leisk sau nuoširdžiai atsakyti į klausimą: „Kas iš to, ką turiu, man tikrai brangu?“

• Nustok save teisti už tai, kad nori daugiau.

• Ir žinok – vidinė pilnatvė neprivalo būti logiška, ji turi būti TIKRA.

✨ Jei šis tekstas pažadino tave, galbūt atėjo laikas susitikti giliau.

Tavo sielos kelias žino kryptį – tau tereikia vėl juo patikėti.