Aš taip stengiuosi… bet niekas to neįvertina.

Tu duodi.
Padedi.
Būni šalia.
Prisitaikai, kad kitam būtų patogiau.
Kartais net aukojiesi.
Ir vis tiek – atgal gauni tylą. O gal net priekaištą.
Ir vis dažniau pagauni save mintyje:
„Ką dar turiu padaryti, kad būčiau verta meilės?“

💔 Tai ne tik skaudu. Tai alina.

Per daug moterų gyvena tarsi neregimoje vidinėje vergovėje – įtikti, kad būtų mylimos.
Ir jos nežino, kad tai – ne meilės kelias.
Tai kelias į save praradimą.

🌿 Meilė neprasideda nuo duoti kitam.

Ji prasideda nuo leidimo sau būti.

• Netobulai.

• Pavargusiai.

• Su savo ribomis.

• Su savo „ne“.

• Su savo tylėjimu ir šauksmu.

• Su savo „nenoriu“ – ir be kaltės dėl to.

✨ Vieną dieną pabundi ir supranti:

„Mano vertė nesumažėja, jei niekas man neploja.“
„Aš esu verta, nes ESU.“
Ir tada keičiasi viskas – žmonės, kuriuos sutinki, būdai, kuriais tau atsako pasaulis.

🔮 Tai ne magija – tai sugrįžimas į autentišką ašį.

Kartais tai užtrunka. Kartais reikia paramos.
Būtent todėl ir kuriama transformacinė analizė – ne tam, kad įrodytų tavo vertę, bet kad padėtų ją PAJAUSTI.
Iš vidaus. Be pastangų. Be kaukių.

🎗️ Jei skaitai šias eilutes ir akys prisipildo drėgme – vadinasi, tavo vidinė siela jau pasirengusi gyti.
Aš pasiruošusi eiti kartu. 🌸