Aš nebežinau, kas aš be savo vaidmenų...

Vaidmenys.
Moteris, kuri rūpinasi visais.
Draugė, kuri visada išklauso.
Mama, kuri neturi teisės pavargti.
Darbuotoja, kuri nepriekaištinga.
Partnerė, kuri prisitaiko.
Tyla, kai norisi šaukti.
Šypsena, kai viduje tuštuma.

Ir kažkurią akimirką suvoki:
„O kur esu aš?“

🔍 Kada paskutinį kartą jautei save?

• Ne kaip mamą.

• Ne kaip pareigų atlikėją.

• Ne kaip gerąją mergaitę.

• O kaip save – gyvą, tikrą, jautrią, trokštančią?

Tą, kuriai nereikia vaidinti.
Tą, kuri kvėpuoja ne dėl kitų, o su savimi.

🌸 Autentiškumo ilgesys

Moteris, kuri praranda ryšį su savimi, gali viską turėti – ir vis tiek jaustis tuščia.
Nes autentiškumas – ne prabanga, o gyvybinis poreikis.

Ir būtent ten prasideda pokytis:

• Kai nebeįtinki.

• Kai nebeatsisakai savęs dėl kitų.

• Kai tampi sau namais.

🔮 Autentiško sielios kelio analizė nėra dar viena saviugdos technika.

Tai veidrodis, kuriame pagaliau pamatai save ne per kitų lūkesčius, o per savo sielos tiesą.

Tai kvietimas sugrįžti į save – ne per protą, o per širdį.

🎗️ O jei širdyje jau spaudžia tylus klausimas:
„Kas aš esu be visų savo kaukių?“
– vadinasi, atėjo metas tau.
Ir aš tave palaikysiu.